- gliaumėti
- gliaumė́ti vksm.
.
.
gliaumėti — gliaumėti, ėja (gliaũmi), ėjo intr., gliaumėti, ėja, ėjo trauktis gliaumėmis; pelėti: Žlugtas neišplautas, pamestas ir gliaumėja Mrs. Ko trūksta tiem kopūstam, kad tep gliaũmi! Mrs. Drėgna, tai sūris ir gliaũmi Al. Sūris pradėjo gliaumėt Dsm … Dictionary of the Lithuanian Language
apgliaumėti — apgliaumėti, ėja (apgliaũmi, àpgliaumi), ėjo intr. apsitraukti gliaumėmis: Mėsa, ilgiau pastovėjus, apgliaumėjo Nmn. Nesūdyta buvo, tai ir apgliaumėjo Btr. Atnešė apgliaumėjusį sūrį, tai niekas ir neparagavo Vrn. Jo dantys apgliaumėję Žsl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
glaumyti — glaumyti, ija, ijo intr. gliaumėti: Šakos, peleišais apniktos, glaumija A1883,198 … Dictionary of the Lithuanian Language
gliaumyti — gliaumyti, ìja ( ỹja), ìjo žr. gliaumėti: Ima šalti, ir jau negliaumìja nei sviestas, nei sūris Žvr. Vasarą sūris greitai gliaumỹja Brt. Nešveisti puodai gliaumỹja Dkš. Žiemą sienos ima gliaumyt Pžrl … Dictionary of the Lithuanian Language
muolėti — 1 muõlėti, ėja ( i), ėjo, muolėti, ėja, ėjo K.Būg(Lkm) 1. tr. tepti, terlioti, murzinti: Muõlėjo muõlėjo duoną ir numetė Lkm. 2. intr. Lkm pelėti, gliaumėti. muolėti; apmuolėti; išmuolėti; pamuolėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
prigliaumėti — intr. priaugti nešvarumų; prigleivėti: Neišplovei puodo, ir prigliaumėjo Al. gliaumėti; apgliaumėti; prigliaumėti … Dictionary of the Lithuanian Language